NAUDINGA ŽINOTI

„Kai judu, energijos turiu už du“

 

Vaiko fizinis išsivystymas, jo branda, fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimas, tinkamos gyvenimo kokybės užtikrinimas ženkliai priklauso nuo vieno iš svarbiausių vaiko sveikos gyvensenos komponentų – fizinio (judėjimo) aktyvumo. Dauguma vaikų (ir berniukų, ir mergaičių) rytais nesimankština. Apie puse vaikučių kasdien pėsčiomis lauke vaikšto daugiau nei 1 valandą, o ketvirtadalis – nuo pusvalandžio iki valandos. Vaikai  dažniau renkasi pasyvų gyvenimo būdą, ilgiau dirba kompiuteriu, daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus, laisvalaikiu mažai sportuoja, nenoriai renkasi aktyvaus poilsio formas. Ypač svarbu nuo mažens formuoti teisingas nuostatas į sportavimą, pakankamą fizinį aktyvumą, pasyvios ir aktyvios veiklos darną, aktyvų gyvenimo būdą, sveiką gyvenseną.

Ankstyvas balandžio 14 dienos rytmetys Bernatonių mokyklos-darželio Jungtinės grupės vaikučiams prasidėjo aktyviai. Balandžio 7 diena minima kaip Pasaulinė Sveikatos diena, tad paminint šią dieną, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė pravedė darželinukams aktyvią rytmečio  edukaciją „Kai judu, energijos turiu už du“. Su darželinukais aktyviai judėjome, skambant ritmingai šiuolaikinei muzikai. Buvo smagu vaikučių veiduose matyti ne tik teigiamas emocijas ir šypsenas, bet ir pastangas atlikti viską tiksliai.

Pakankamas fizinis aktyvumas suteikia galimybę augti ir vystytis vaiko organizmui, padeda formuotis taisyklingai laikysenai, stimuliuoja subalansuotą visų organizmo sistemų veiklą.

 

Valentina Kaušakienė

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Kad akytės būtų sveikos

Akys – vienas iš svarbiausių organų, kurio pagalba žmogus palaiko ryšį su išoriniu pasauliu. Mūsų akys atlieka sudėtingas funkcijas: mato šviesą, prisitaiko prie įvairaus jos stiprumo, skiria spalvas, mato daiktų formas, įvertina jų dydį ir atstumą. Kol akys sveikos, žmonės apie jas negalvoja, ypač vaikai ir jaunimas. O juk žymiai lengviau išsaugoti gerą regėjimą, negu jį atstatyti, kai akys jau pakenktos. Todėl akimis reikia rūpintis visą gyvenimą ir pradėti tai kuo anksčiau – nuo vaikystės.

Š.m. kovo 3 dieną Bernatonių – darželyje mokykloje, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė inicijavo integruotą užsiėmimą su klasių auklėtojomis 1-4 klasių mokiniams apie regėjimą, kaip reikia atpalaiduoti akytes, kaip išsaugoti gerą regą.

Vaikai nuo pirmųjų gyvenimo metų susiduria su dideliu regėjimo darbo krūviu: užsiėmimai vaikų darželyje, televizijos laidos, smulkūs konstravimo darbai. Mokykloje – ilgai trunkančios pamokos, mokymasis pamainomis (ypač po pietų), pamokų ruoša, blogas apšvietimas mokykloje ir darbo vietoje namuose, papildomai lankomi muzikos ir dailės užsiėmimai, besaikis televizijos laidų žiūrėjimas ir ypač dabar madingi įvairūs kompiuteriniai žaidimai.

Kad nesutriktų mūsų regėjimas, svarbu tinkamas apšvietimas, subalansuota ir pilnavertė mityba. Kadangi akį supa 6 pagrindiniai raumenys, juos kaip ir visus kūno raumenis reikia treniruoti ir stiprinti.

Gydomieji akių pratimai vaikams ir suaugusiems atliekami sergant akomodacijos spazmu, trumparegyste, toliaregyste, žvairuojantiems ir kitomis akių ligomis. Tinkamai parinkti pratimai padeda ir suaugusiems žmonėms, kurie net nustemba pagerėjus regėjimui.

Nuorodoje buvo nurodyti akių pratimai, kuriuos būtina atlikti kasdien, tai iš tiesų atpalaiduoja akis ir pagerina regėjimą. Pabandykite ir pajusite, kad Jūs ryškiau matote spalvas, o gyvenimas matant gražų ir ryškų pasaulį yra pilnavertis. Būkite sveiki!

 

Valentina Kaušakienė

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Valentina  tėvams rekomenduoja susipažinti su informacija apie dantų silantavimą

 

2021-02-08 Silantavimas.pdf
Adobe Acrobat Document 746.6 KB

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Violeta rekomenduoja pamokėlę tėvams, kaip reikėtų prižiūrėti vaikučių dantukus

 

https://youtu.be/R9znUJHxgjI 

 

Gydytojo psichoterapeuto Juliaus Neverausko keli patarimai, kaip tėvams ir vaikams sveikiau išgyventi visuotinį karantiną:

1. Ramūs tėvai, ramūs vaikai. Kuo tėvai ramiau reaguoja į bet kurią situaciją (pasaulinę ar naminę), tuo greičiau nusiramina ir vaikai.

2. Dienotvarkė – suteikia saugumo. Kai aplink tiek nežinomybės, nuosekli dienotvarkė nuramina, kad yra dalykai, kurie visada įvyks.

3. Senų susitarimų galiojimas nenutraukiamas. Kuo mažiau pokyčių namų taisyklėse, tuo vaikams ramiau, kad gyvenime dar liko stabilių dalykų.

4. Karantino taisyklės. Aptarkite naujų taisyklių reikalingumą, rodykite savo pavyzdžiu, kad naujų taisyklių laikytis svarbu.

5. Blogas elgesys = bloga savijauta. Kuo daugiau netinkamo elgesio, tuo vaikas (ir suaugęs) blogiau jaučiasi emociškai.

6. Jautrūs pokalbiai. Būtinai reikalingi pasikalbėjimai apie tai, kaip kiekvienas jaučiasi ir apie ką galvoja neramiomis dienomis.

7. Humoras ir smagumas. Nepamirškime žaismingumo ir pajuokavimų, tai sumažins įtampą ir suteiks artumo visai šeimai.

8. Šeima – komanda, kas benutiktų. Priminkime vaikams, kad šeima – tai stipri komanda, kurioje kartu įveiksime ir išgyvensime visus sunkumus.

9. Kiekviena patirtis augina ir sustiprina. Prisiminkime, kad tiek vaikai, tiek mes patys paaugsime, įgysime naujų įgūdžių, išminties, patirties.

 

Į TĖVŲ  LINIJĄ skambinkite 8 800 900 12 darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val.

VAIKŲ RANKŲ DEZINFEKANTŲ PASIRINKIMAS. GAIRĖS

 

 

Daugiau informacijos rasite čia:

https://nvsc.lrv.lt/lt/visuomenei/metodine-covid-19-valdymo-medziaga-video-ir-kt/vaiku-ranku-dezinfekantu-pasirinkimas-gaires

 

Vaiku ranku dezinfekcija gaires.pdf
Adobe Acrobat Document 273.6 KB

Ką tėveliai turėtų žinoti apie galvines utėles: kaip užsikrečiama ir kaip jas išnaikinti

http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/ka-teveliai-turetu-zinoti-apie-galvines-uteles-kaip-uzsikreciama-ir-kaip-jas-isnaikinti

 

SAVIŽUDYBIŲ DIENAI PAMINĖTI

Ženklai, rodantys, kad reikia susirūpinti artimuoju:

·        pasakymai ,,aš noriu mirti”, ,,nebenoriu gyventi”, ,,geriau čia manęs nebūtų”;

·        itin slogi, niūri, liūdna, pesimistiška savijauta;

·        nebedomina ankščiau patikusi veikla, abejingumas, apsileidimas;

·        itin rizikingas elgesys;

·        užsisklendimas, žmogus su nieko nesikalba, visada yra vienas;

·        staigus svorio pokytis, miego, valgymo rėžimo pakitimas;

·        savo vertingų daiktų išdalinimas;

·        padidėjęs alkoholio vartojimas;

·        didelis nervingumas;

·        ankstesnis bandymas nusižudyti;

·        artimojo ar pažįstamo  mirtis, savižudybė, savižudybės bandymas.

 

                      Ką daryti, jei įtari, kad artimasis turi minčių apie savižudybę?

·        Neslėpk to savyje! Pasikalbėk su mokytoju, tėveliais, socialiniu pedagogu, psichologu.

·        Padėk artimajam susisiekti su pagalbos linija, pasikalbėti su socialiniu pedagogu ar psichologu.

·        Priimk kalbas, juokavimą ir užuominas apie savižudybę labai rimtai!

·        Pasikalbėk apie tai atvirai. Parodyk, kad tau rūpi ir kad tau yra svarbi draugo gerovė – galbūt tu esi vienintelis žmogus, kuris šiuo metu rodo šilumą ir paramą. Atviras kalbėjimas apie savižudybę nepablogins situacijos.

 

Kaip kalbėtis?

  • Paklausk atvirai: ,,Ar mąstai apie savižudybę?”
  • Pasiteirauk ar artimasis turi planą: ,,Ar esi suplanavęs kaip nusižudysi?”, ,,Kada tai planuoji padaryti?”
  • Padrąsink artimąjį pasidalinti savo jausmais: ,,Pasakyk, kaip tu jautiesi?”, ,,Papasakok, kodėl taip jautiesi?”
  • Įkvėpk vilties: ,,Ar supranti, kad mintys apie savižudybę praeis”, ,,Aš būsiu su tavimi, jei tau reikės pasikalbėti, padėsiu tau kreiptis pagalbos”, ,,Tu nesi vienas, aš tau padėsiu”

Jei jaunuolis pasakė, jog planuoja nusižudyti šiuo metu, ar greitai ir jis/ji turi prieigą prie priemonių, kuriomis ketina nusižudyti, jokiu būdu nepalik jo/jos vieno(s), tučtuojau kreipkis pagalbos!

 

Jei jautiesi bejėgis, labai nusiminęs, įprastinė veikla tavęs nebedomina, mąstai apie savižudybę, tau gali padėti:

·        Papasakok apie savo sunkumus, problemas, nerimą artimąjam, draugui, arba mokykloje dirbančiam specialistui – socialiniam pedagogui ar psichologui.

·        Paskambink į pagalbos liniją

·        Venk alkoholio ar narkotikų vartojimo

·        Pagalvok ir parašyk visas priežastis, kodėl gera ir dėl ko verta gyventi (šeima, draugai, naminiai gyvūnėliai, ateities tikslai, pomėgiai ir pan.)

·        Nepamiršk, kad niūrios bei slogios mintys nėra amžinos – viskas greitai praeis. Nėra jokios problemos, kuri neturėtų savo sprendimo.

·        Būtinai kreipkis kvalifikuotos pagalbos!

·        Prisimink, kad tu niekada nesi vienas, pagalba visada yra pasiekiama.

·        Prisimink, kas tau padėdavo praeityje. Galbūt jau esi susidūręs su sudėtingomis krizinėmis situacijomis, bet jas visada įveikdavai. Bandyk pritaikyti tai, kas tau anksčiau padėdavo jaustis bent truputį geriau.

Nepamiršk, jog tai, ką išgyveni šiuo metu, yra laikina būsena, ir, kad ateityje viskas gali būti kitaip. Šią akimirką svarbu ieškoti pagalbos

AKTUALI INFORMACIJA TĖVELIAMS DĖL VAIKO SVEIKATOS PAŽYMĖJIMŲ!

AKTUALI INFORMACIJA TĖVELIAMS DĖL VAIKO
Adobe Acrobat Document 130.2 KB

Koronavirusas

Informacija apie koronavirusą.pdf
Adobe Acrobat Document 551.7 KB

Skarlatina

Skarlatina.pdf
Adobe Acrobat Document 117.4 KB

Registruota daugiau susirgimų vėjaraupiais

Susirgimas vėjaraupiais.pdf
Adobe Acrobat Document 523.6 KB

Kaip mokyti vaikus saugotis seksualinės prievartos pavojų?

 

Lapkričio 18-ąją Europoje minima Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos diena. Tyrimų duomenimis, vienas iš penkių vaikų patiria vienokios ar kitokios formos seksualinįsmurtą ir tai nepriklauso nei nuo šeimos, nei nuo kultūros, kurioje jis auga. Kaip mokyti vaikus išvengti pavojų?

 

Niekas negali liesti tavo kūno

 

Seksualinei prievartai priskiriamas išprievartavimas arba mėginimas išprievartauti, seksualinis tvirkinimas, vaiko išnaudojimas pornografijai, lytinių organų demonstravimas, atviras kalbėjimas apie seksą, siekiant šokiruoti vaiką ar sukelti jo susidomėjimą, leidimas ar skatinimas žiūrėti seksualinio turinio filmus ir pornografinius žurnalus.

 

Paramos vaikams centro programos „Vaikystė be smurto vadovė, psichologė Ieva Daniūnaitė pabrėžia, kad kalbėtis su vaikais apie kūną ir saugumą derėtų pradėti kuo anksčiau, taip pat vis grįžti prie šios temos.

 

„Labai svarbu vaikui paaiškinti arba priminti, kad jo kūnas priklauso tik jam ir niekas negali jo liesti, jeigu tai nemalonu. Išmokti pasakyti „ne ir sustabdyti netinkamą elgesį, vaikams lengviau, kai jiems leidžiama atsisakyti, pvz., artimo giminaičio bučinio arba apkabinimo, jeigu su tuo žmogumi nenori turėti fizinio kontakto. Taip pat, kai tėvai rimtai kalba apie intymias kūno dalis ir jas vadina tikrais pavadinimais: makštis, varpa, speneliai, krūtys, - sako psichologė.

 

Vaikai turi būti mokomi pasitraukti iš situacijų, kuriose jaučiasi nesaugūs, ir pranešti apie tai suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Kalbantis svarbu pabrėžti, kad apie tai, kas nutiko, vaikas turi sakyti tiek kartų, kiek reikės, kol bus išgirstas.

 

Pasak I.Daniūnaitės, net ir pradinukai ne visada skiria tinkamą prisilietimą nuo nederamo, tad būtina vaikams kartoti, kad negerai, jeigu kažkas žiūri ar liečia jų intymias vietas, taip pat, kai prašo leisti jų pažiūrėti ar paliesti kitų žmonių intymias kūno dalis.

 

Kodėl svarbu atskirti geras ir blogas paslaptis?

 

„Slaptumas – pagrindinė seksualinių priekabiautojų taktika. Tad reikėtų išmokyti vaikus atskirti geras paslaptis (pvz., gimtadienio staigmena) nuo blogų. Kiekviena paslaptis, kuri verčia vaikus nerimauti, jaustis nejaukiai, baimintis ar liūdėti, nėra gera ir neturėtų likti paslaptyje. Ją reikia atskleisti patikimam suaugusiajam: vienam iš tėvų, mokytojui, pareigūnui ar gydytojui, - paaiškina psichologė, konsultuojanti Paramos vaikams centre, kuriame įgyvendinus prekybos tinklo „Maxima“ finansuojamą projektą „Visi mokomės būti tėvais“ organizuojama kelis kartus daugiau nei iki šiol mokymų tėvams. 

 

Smurtautojai – dažniausiai vaikui gerai pažįstami žmonės. Nustatyta, kad net 70-85 proc. atvejų seksualinį išnaudojimą vaikai patiria iš tėvų, giminaičių, trenerių, bendraamžių, kitų suaugusiųjų, kuriais pasitiki. Smurtautojai stengiasi įgyti vaiko pasitikėjimą, o mažamečiui sunku suvokti, kad jį gali skriausti gerai pažįstamas žmogus. Tad tėvai turi žinoti, kas jų sūnui ar dukrai nuolat dovanoja dovanas, prašo saugoti paslaptis, stengiasi kuo daugiau laiko praleisti vienas su vaiku.

 

Įtvirtinti saugumo taisykles ir išsiaiškinti, ar vaikas žino, kaip tinkamai elgtis pavojingoje situacijoje  padeda klausimai „Ką darytum, jeigu…, „Kam pasakytum, jeigu… ir pan., užduodami neutralaus pokalbio metu, pvz., užsiimant kartu mėgstama veikla.

 

Svarbu prisiminti, kad patys vaikai neapsigins nuo seksualinės prievartos, tai yra suaugusiųjų atsakomybė – tiek mokyti vaikus saugumo įgūdžių, tiek pastebėti susirūpinimą keliančius ženklus.

 

Daugiau konkrečių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas, kad jie netaptų seksualinės prievartos aukomis, rasite e-mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt.

 

Kai kyla klausimų dėl vaikų auginimo – kaip skatinti, drausminti ar susikalbėti – galima  pasikonsultuoti su psichologais, paskambinus į „Tėvų liniją“ nemokamu numeriu 8 800 900 12. 

 

Apie Paramos vaikams centrą

 

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti profesionalią, efektyvią, visavertę pagalbą vaikams ir šeimoms. Vykdomos programos: Big Brothers Big Sisters”, Antras žingsnis”, Vaikystė be smurto”, Pozityvi tėvystė”.

 

 

Daugiau informacijos:

Vaida Stoškuvienė

Paramos vaikams centro komunikacijos specialistė

Mob. tel. 8 618 84879

El. p. vaida.stoskuviene@pvc.lt

 

Skiepas – ne baubas. Jis tave saugo!

         Tymų protrūkis Lietuvoje parodė, kokių pasekmių galima sulaukti nesiskiepijant. Juk tikrai nesijaučiame ramūs žinodami, kad 1 sergantysis tymais gali užkrėsti nuo 12 iki 18 žmonių, kad pernai Lietuvoje registruota 30, o šių metų kovo pabaigoje – jau beveik 300 tymų atvejų. Tai nėra tik statistiniai skaičiai, nes už jų – žmogaus  gyvybė.

         Būtina įsidėmėti, kad skiepai – specifinė ir efektyviausia apsauga nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų. Pasiskiepijus apsauga susidaro 90–99 proc.

         Šiandien vakcinomis galime kontroliuoti net 28 užkrečiamąsias ligas. Nemokamai (apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis) vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Suaugusieji kas 5–10 metų nemokamai skiepijami nuo difterijos, stabligės. Rizikos grupei priklausantys asmenys – nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos.

Jeigu mylite savo vaiką, nerizikuokite jo sveikata, paskiepykite. Tegul Jūsų vaikas netampa infekcijos platintoju.

         Glaustą informaciją dėl asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, medicinos personalo, turėjusio kontaktų su tymais sergančiu pacientu, taip pat ir vaikų skiepijimo PSDF lėšomis kompensuojama tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina rasite http://www.paneveziotlk.lt/?TabID=5&topic=1350.

         Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skiepų linijos tel. (8 5) 230 0123. Konsultacijos teikiamos pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 16.45 val., penktadieniais – nuo 8 iki 15.45 val.

Patikima informacija apie skiepus – www.ulac.lt, apie tymus – http://www.ulac.lt/lt/tymai.

         Rūpimus klausimus ligonių kasai galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba bendruoju informacijos tel. (8 5) 232 2222.

 

 

Panevėžio teritorinė ligonių kasa

Ilgėja Tėvų linijos darbo laikas .pdf
Adobe Acrobat Document 171.9 KB

Kvietimas nemokamai dalyvauti svorio korekcijos programoje

kvietimas_dalyvauti_programoje.pdf
Adobe Acrobat Document 105.4 KB

Lietuvos mokyklose 2018 metais vyko paskaita „Vandeny būk atsargus – tu ne žuvis, o tik žmogus“

Ar reikia vaikus mokyti plaukti, dažniausiai klausimų nekyla. Atsakymas – taip, nes tai yra gyvybiškai svarbus įgūdis. Tačiau ne kiekvienas susimąsto, kad už mokėjimą plaukti, ne ką mažiau svarbu žinoti, kaip saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens telkinių vasarą. Ką daryti žiemos metu, pavyzdžiui, netikėtai pliumptelėjus į vandenį? Kaip padėti skęstančiajam, nors esi dar tik vaikas? 

Šiuos niuansus ėmėsi gvildenti Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru bei Vilniaus visuomenės sveikatos biuru, parengę nemokamą, prevencinę paskaitą 1–10 klasių mokiniams „Vandeny būk atsargus – tu ne žuvis, o tik žmogus“.

Paskaitą skaitė Lietuvos visuomenės sveikatos biurų specialistai, pagal organizatorių iš anksto parengtą, orientacinio pobūdžio medžiagą.

Iniciatyvos pirmųjų metų rezultatas pranoko lūkesčius. Dar iki 2018 metų vasaros pradžios paskaitą išklausė per 27 500 mokinių, buvo surengti iš viso 1197 užsiėmimai bendrojo lavinimo mokyklose! 

Vandeny būk atsargus – tu ne žuvis, o tik žmogus“ vaikai išsiaiškino mitus ir tiesas apie skęstamumą, mokėjimą plaukti, sužinojo kaip saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens telkinių. Taip pat sužinojo galimus pavojus vasarą ir žiemą, ir ką reikėtų daryti su jais susidūrus.

Sveikatos priežiūros specialistė V. Gustienė

 


Kaip gintis nuo blusų

Kaip gintis nuo blusų.pdf
Adobe Acrobat Document 2.9 MB

SVEIKA MITYBA

Sveika ir pilnavertė vaikų mityba.pdf
Adobe Acrobat Document 4.8 MB
SVEIKATAI PALANKI MITYBA.pdf
Adobe Acrobat Document 1.1 MB